Iš vieno futbolą lankančio vaiko tėčio:

Vienas iš mano draugų paklausė: „Kodėl tu moki tiek daug pinigų ir leidi tiek daug laiko bėgiodamas aplink vaiką, tam, kad jis žaistų futbolą?“

Atsakiau: „Turiu prisipažinti: aš nemoku už vaiko treniruotes, aprangą, apsaugas, bucus, kamuolius ar išvykas į turnyrus..”

Taigi už ką aš moku, jei ne už futbolą:

Aš moku už tas akimirkas, kai vaikas bus tiek pavargęs, kad sakys, jog nebenori, bet vis tiek tęs ir eis toliau;

Aš moku už galimybę, kad vaikas turėtų progą užmegzti visą gyvenimą trunkančias draugystes;

Aš moku už galimybę turėti nuostabius trenerius, kurie jį mokys, kad futbolas yra ne tik treniruotės, rungtynės, planai, bet tai yra gyvenimas;

Moku už tai, kad vaikas būtų drausmingesnis;

Moku už tai, kad vaikas išmoktų rūpintis savo kūnu;

Moku už tai, kad vaikas išmoktų dirbti komandoje, kad būtų palaikantis, padedantis, pagarbus komandos narys;

Moku už tai, kad vaikas išmoktų susidoroti su nusivylimu ar pralaimėjimais, kai nepasiseka laimėti ar sužaisti taip, kaip tikėjosi ar kai nepadaro perdavimo kurį praktikavosi tūkstantį kartų;

Moku už tai, kad vaikas išmoktų siekti ir įgyvendinti savo tikslus;

Moku už tai, kad vaikas suprastų ir žinotų, kad sėkmė neateina per naktį, ir kad norint ką nors pasiekti reikia tūkstančio valandų, pastangų ir sunkaus darbo bei praktikos;

Moku už tai, kad mano vaikas būtų aikštėje vietoj to, jog sėdėtų prie ekranų;

Galėčiau tęsti ir tęsti, bet trumpai tariant, aš nemoku už futbolą, aš moku už galimybes, kurias futbolas suteikia mano vaikui, už išugdytas charakterio savybes, kurios jam pasitarnaus gyvenime ir taip pat suteiks galimybę praturtinti kitų gyvenimus. Iš to ką mačiau per daugelį metų, aš manau tai puiki investicija.